Teiresijas
Teiresijas (sen. gr. Τειρεσίας) – graikų mitologijos personažas, garsus Tėbų pranašautojas, Evero ir Chariklos sūnus. Jis buvo kilęs iš Udaėjo, vieno iš žmonių, išaugusių iš Kadmo pasėtų drakono dantų.[1]
Pasakojama, kad būdamas septynerių Teiresijas apakęs. Esama įvairių versijų, aiškinančių, kodėl taip nutikę. Pasak vienų, dievai Teiresiją apakinę, nes šis atskleidęs žmonėms daugiau, nei šie turėję žinoti. Anot kitų, Atėnė (arba Artemidė) jį apakinusi už tai, kad šis pamatęs ją nuogą besimaudančią; kuomet Teiresijo motina pasimeldusi Atėnei, kad ši grąžintų sūnui regėjimą, deivė, negalėdama to padaryti, apvaliusi Teiresijo ausis, kad šis galėtų suprasti paukščių kalbą, be to, davusi jam lazdą, padedančią vaikščioti.[1]
Kaip mini Sostratas (eleginės poemos „Teiresijas“ autorius), iš pradžių Teiresijas buvęs mergaitė, bet būdamas septynerių Apolono buvęs paverstas berniuku; paskui įvykę dar keletas virsmų iš vienos lyties į kitą, kol galiausiai ji (galutinė lytis moteriškoji) buvusi paversta pele, o jos mylimasis Arachnas – žebenkštimi.[1]
Teiresijo kapas buvęs prie Tilfusos šaltinio; visgi Tėbuose būta jo kenotafo, o vėlesniais laikais – „observatorijos“, kur, stebint paukščius, būdavo skaitomi pranašiški ženklai. Orchomene būta Teiresijo orakulo, tačiau maro metu jis esą nutilęs, toks likęs ir Plutarcho laikais. Homeras mini, kad Teiresijas buvęs vienintelis mirusiųjų pasaulin patekęs žmogus, kuriam Persefonė leidusi išlaikyti atmintį ir protą tokius, kokie buvę esant gyvam. Kirkė pasiuntusi Odisėją pasiklausti Teiresijo patarimo dėl kelionės namo.[1]
Teiresijas buvo pavaizduotas Polignoto piešiniuose Delfų leschėje.[1]