Triukšmas

Triukšmas – įvairaus pobūdžio nepageidaujamas garsas (akustinis triukšmas). Tai plačiausiai vartojama reikšmė.

Triukšmas taip pat gali būti nešančio signalo (nešlio) kitimai, nenešantys su siunčiamu pranešimu susijusios informacijos ar reikiamą savybę apibūdinančios informacijos (pvz., matavimuose). Ši triukšmo sąvoka naudojama signalų teorijoje, ryšiuose, matavimo teorijoje ir kt.

Tiek komunikacijoje (žmonių, gyvūnų, įrengimų), tiek matavimuose triukšmas gali lėtinti pranešimų siuntimą (tai susiję su kodavimo būdu) ar matavimą (pvz., reikalauja daugelio pakartojimų įrašant elektrokardiogramas ar elektroencefalogramas), taip pat gali iškraipyti pranešimų prasmę ar matavimus, visiškai juos užblokuoti.

Elektronikoje triukšmas yra parazitiniai elektroniniai signalai, atitinkantys akustinį triukšmą audiosistemose ar vizualinį triukšmą videosistemose, t. y. šalutinius, pagrindiniam informacijos srautui nepriskiriamus signalus ir nelaikomus naudinga informacija. Informacijos teorijoje triukšmas, priešingai, laikomas tam tikra informacijos forma, tačiau ši informacija nesusijusi su pagrindiniu pranešimu.

Akustinis triukšmas

Kalbant apie triukšmą kaip garsą, paprastai turima omenyje beprasmis (girdinčiojo atžvilgiu) ir stipresnis nei įprasta garsas. Kokio pobūdžio garsas yra interpretuojamas kaip triukšmas, priklauso ir nuo interpretuojančiojo santykio su tuo garsu. Aukšto dažnio garsas suvokiamas kaip labiau triukšmingas nei žemo dažnio (nors žemo dažnio triukšmas yra kenksmingesnis žmogaus sveikatai). Triukšmas, kurio stiprumas kinta, taip pat suvokiamas kaip stipresnis nei pastovaus intensyvumo garsas. Triukšmas atrodo silpnesnis, kai girdintysis gali lokalizuoti triukšmo šaltinį. Taip pat didesniu triukšmu laikomi garsai, kurie tą patį stiprumą pasiekia per trumpesnį laiką (staigus garsumo padidėjimas).

Garso, vaizdo bei transliacijos sistemose garsiniu (audio) triukšmu vadinamas foninis garsas (šnypštimas, ūžimas, zvimbimas), kuris išryškėja tyliose programos dalyse. Pagal fizines charakteristikas toks triukšmas skirstomas pavadinant atitinkamomis spalvomis, remiantis apytikre analogija tarp garso dažnių ir spalvų bangų dažnių spektrų (pvz., baltasis triukšmas, rausvasis triukšmas).

Garso inžinerijoje triukšmas taip pat reiškia elektroninį triukšmą, sukeliantį šnypštimo efektą.

Elektroninis triukšmas

Elektroninis triukšmas susidaro elektroninėse grandinėse ir įrenginiuose dėl šiluminio triukšmo. Bet kurioje tokioje grandinėje vyksta atsitiktiniai srovės bei įtampos svyravimai, sukelti atsitiktinio elektronų judėjimo dėl šiluminės energijos poveikio. Kuo temperatūra žemesnė, tuo ir šiluminis triukšmas mažesnis.

Triukšmas matavimuose

Rodmenų kitimas dėl matuojamo signalo atsitiktinio kitimo yra triukšmas. Idealaus matavimo atveju matuoklio rodomas rodmuo turi stabiliai ir tiksliai atitikti matuojamą savybę. Kai matuojama savybė nekinta, matuoklio rodmenys turėtų nekisti. Tačiau atsitiktinis matuojamo signalo kitimas (susijęs, pvz., su fliuktuacijomis elektrinio matuoklio grandynuose) paprastai sukelia rodmenų kitimą, kuris turi savo skirstinį. Šio skirstinio standartinis nuokrypis proporcingas matavimo triukšmui – standartinis nuokrypis didesnis, tuo triukšmingesnis matavimas.

Triukšmo įvertinimas

Triukšmas vertinamas įvairiais būdais. Triukšmo charakteristikos:

• triukšmo lygis (noise level) – triukšmo galia, išmatuota atskaitos galios atžvilgiu. Triukšmo lygis dažniausiai išreiškiamas decibelais atskaitos galios atžvilgiu.
• signalo ir triukšmo santykis (Signal – to – noise ratio) – vidutinės informacijos nešlio galios ir vidutinės ryšių linijos galios dalmuo. Analoginių signalų atveju signalo ir triukšmo santykis (STS) lemia informacijos atkūrimo tikslumą, o skaitmeninių signalų atveju atkūrimo tikslumas apibūdinamas bitų klaidų dažniu, kuris yra STS funkcija.

Triukšmo mažinimas

Tiek komunikacijų, tiek matavimo sistemose yra svarbus triukšmo mažinimas. Vienas dažniausių triukšmo mažinimo būdų yra signalų filtravimas.