Turistinių trasų žymėjimas

Turistinių trasų žymėjimas – specialūs ženklai arba lentelės, suteikiantys keliaujantiems turistams informaciją apie judėjimo kryptį, kartais nurodant ir atstumą iki objekto bei keliavimo sąlygas.

Pagal numatomą keliavimo būdą turistinės trasos skirstomos ir žymimos ženklais į:

pėsčiųjų;
dviračių;
slidinėjimo;
kajakų;
jodinėjimo.

Pagal lankomų objektų tipą ir charakterį trasos gali būti: istorijos ar gamtos pažinimo, piligriminės ir kt. Atskirą kategoriją sudaro pažintiniai takai.

Automobilių turistams skirta lentelė Vokietijoje. Ji žymi 194 km ilgio memorialinę trasą, kuria 1888 m. nuvažiavo tolimų kelionių automobiliais pradininkė Bertha Benz.

Dažniausiai rudai–baltos spalvos lentelėmis žymimos turistinių kelionių po miestą trasos ir svarbūs objektai prie autostradų (turistams skirtos ir nužymėtos automobilių trasos greitkeliais eiti negali).

Turistinės trasos nužymimos siekiant palengvinti kelionę iki pageidaujamo objekto, jos eina jau esamais keliais ir takeliais ar vandens telkiniais (vandens turizmo atveju).

Klasikinį trasos ženklą sudaro trys horizontalios, vienodo pločio juostelės, uždažytos ant medžio kamieno, mūro sienos ar akmens. Pėsčiųjų trasų ženklai išdėstomi taip, kad, sustojus prie vieno, būtų matomi dar du; priekinis ir galinis, bet ne rečiau kaip 50 m. Dvi kraštinės juostelės būna baltos, o vidurinė – juoda, raudona, mėlyna, žalia ar geltona (slidinėjimo trasų žymėjimuose ši vidurinė spalva reiškia jos įveikimo sudėtingumą). 9×15 cm dydžio ženklais žymi:

su raudona juostele – pagrindines trasas, vedančias per populiariausias lankomas vietas;
su mėlyna juostele – ilgąsias trasas;
su geltona juostele – jungiamąsias trasas;
su žalia juostele – specializuotas trasas;
su juoda juostele – trumpąsias trasas.

Aukščiau pateiktas žymėjimas (arba panašus į jį) naudojamas Lenkijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kt. Kai kuriuose šalyse paplitę kitokie turistinių trasų ženklinimo būdai:

užkirtomis ant medžių kamienų (šiuo metu dėl gamtosaugininkų protestų naudojami retai);
prikalamais ar pririšamais ženklais (pvz.: Naujojoje Zelandojoje plastikiniais trikampiais);
vėliavėlėmis (Japonijoje raudonom vėliavėlėmis žymimas kelias į kalno viršūnę, geltonomis – nusileidimo trasa);
stulpais arba kartimis (paplitę Kanadoje, JAV ir kt. snieguotuose kraštuose);
akmenų piramidėmis (kalnuotose vietovėse – pvz.: Šveicarijoje);
kryžiais (taip Alpėse žymimi piligriminiai takai).

Kiekvienas aprašytas ženklinimo metodas turi savų privalumų ir trūkumų: pvz., sunku atskirti tuo pačiu keliu einančias kelias trasas. Buvo bandyta trasa žymėti skaičiais, bet dėl gamtoje patiriamo psichologinio diskomforto (turi prisiminti: eiti 1532 trasa, po to pasisukti į 7531 ir grįžti 8750 trasa) šis būdas neprigijo. Nepaisant fakto, kad neretai turistiniai ženklai piešiami ant gamtos objektų (akmenų, medžių), toks elgesys gamtoje nėra skatinamas ir pasitaikantys vandalų grafičiai yra negailestingai naikinami.

Galerija

Vikiteka: Turistinių trasų žymėjimas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Piligrimų kelias Švedijoje
Žymėjimas Naujojoje Zelandijoje
Kaspinėliai JAV
Stulpelis Šveicarijos Alpėse
Akmenų piramidė Norvegijoje

Turistinių trasų žymėjimas

Galerija

Šaltiniai