UNESCO

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization

Vėliava
Santrumpa	UNESCO
Įkurta	1945 m. lapkričio 16 d. (1945-11-16)
Tipas	Specializuotoji Jungtinių Tautų institucija
Būstinė	Paryžius, Prancūzija
Generalinis direktorius	Audrey Azoulay
Holdingas	Jungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba
Tinklalapis	unesco.org

UNESCO (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) – specializuotoji Jungtinių Tautų institucija, įkurta 1945 m. lapkričio 16 d., siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse. UNESCO finansuoja Tarptautinę Mokslo Tarybą.

UNESCO priklauso daugiau nei 200 valstybių. Būstinė įsikūrusi Paryžiuje (Prancūzija), o mokslines, mokymo, kultūros programas bei mainus vykdo 60 vietinių biurų visame pasaulyje. Tarp UNESCO remiamų projektų yra tarptautinės mokslinės programos; raštingumo didinimo, techninės pagalbos ir mokytojų tobulinimo programos; regioninės ir kultūros istorijos projektai; tarptautiniai bendradarbiavimo susitarimai siekiant išsaugoti pasaulio kultūrinį ir gamtinį palikimą ir saugoti žmogaus teises.

Istorija

Kultūros paveldo samprata klostėsi šimtmečius. Ilgą laiką kultūros paveldu laikyti pavieniai architektūros, dailės, archeologijos ir istorijos paminklai. Nuo XX a. antrosios pusės kultūros paveldą imta traktuoti kaip kultūrinės ir gamtinės aplinkos visumą. XX a. pabaigoje įsigalėjo kultūrinio kraštovaizdžio sąvoka.

1972 m. UNESCO priimtoje Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje skelbiama, kad kiekvienos tautos paveldas yra visų tautų paveldas, kurį būtina pažinti ir saugoti. Konvenciją ratifikavo ar prie jos prisijungė 193 valstybės (Lietuva – 1992 m., Latvija ir Estija – 1995 m.). Reikšmingiausius kultūros paveldo objektus Pasaulio paveldo komitetas skelbia pasaulio paveldo paminklais. Pasaulio paveldo sąraše yra 869 kultūros bei 39 kultūros ir gamtos objektai.

Nuo XXI a. pradžios pagal Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, priimtą 2000 m. tautų nematerialusis paveldas skelbiamas žmonijos kultūros paveldu. Lietuva konvenciją ratifikavo 2004 m.

Paveldas

Svarbi UNESCO misija – palaikyti pasaulio paveldo sąrašą. Šiame sąraše įtrauktos svarbios istorinės ar gamtinės vietos, kurių išsaugojimas yra svarbus visam pasauliui.

Materialusis kultūros paveldas

Materialusis kultūros paveldas pagal UNESCO Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją yra:

Paminklai:
- architektūros paveldas – architektūros paminklai
- dailės paveldas – dailės kūriniai,
- archeologinis paveldas – archeologinio pobūdžio struktūros ar radiniai
Ansambliai – izoliuotos arba susietos statinių grupės, kurių architektūra yra susijusi su kraštovaizdžiu
Įžymios vietovės – žmonių ir gamtos kūriniai

Nematerialusis kultūros paveldas

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai.

Nematerialusis kultūros paveldas pagal UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją – tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, raiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūrinės erdvės, tam tikrų bendruomenių pripažintos kaip kultūros paveldo dalis. Jis svarbus bendruomenės ar grupės tapatybės ir tęstinumo požiūriu, rodo kultūrų įvairovę.

Nematerialusis kultūros paveldas daugiausia reiškiasi per žodinės kūrybos tradicijas ir raiškos formas (kalba, scenos menas, papročiai, apeigos ir šventiniai renginiai), taip pat per su gamta ir visata susijusias mokslo sritis bei tradicinius amatus.^[1]

Prieštaringa veikla

UNESCO veikla kurį laiką buvo vertinama prieštaringai. 1970-aisiais ir 1980-aisiais kai kurios Vakarų valstybės, ypač JAV ir Jungtinė Karalystė, manė, kad komunistinės ir Trečiojo Pasaulio šalys naudoja organizaciją išpuoliams prieš Vakarus. UNESCO parengtą planą „Naujoji pasaulio informacinė tvarka“, kuris buvo skirtas sustabdyti sąmoningą melą ir klaidingą informaciją, skleidžiamą apie Trečiojo pasaulio šalis, Vakarai atmetė ir įvertino kaip Trečiojo pasaulio ir komunistinių diktatūrų bandymą sugriauti spaudos laisvę. JAV pasitraukė iš organizacijos 1984 m., o Jungtinė Karalystė 1985 m.

Lietuvos paveldas

Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta kryždirbystei (2008 m.)

Lietuva į UNESCO įstojo 1991 m. spalio 7 dieną. Lietuvoje pasaulio kultūros paveldu pripažinta:

1994 m. – Vilniaus senamiestis
2000 m. – Kuršių nerija (kultūros ir gamtos paveldas)
2004 m. – Kernavės kultūrinis rezervatas
2005 m. – Struvės geodezinis lankas
2023 m. – Kauno modernizmo architektūra

Žmonijos žodinio ir nematerialiojo kultūros paveldo šedevru paskelbta:

2001 m. – kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje
2003 m. – dainų švenčių tradicija ir simbolika Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje
2010 m. – Lietuvių daugiabalsinės dainos – sutartinės

Kernavės kultūrinis rezervatas
Vilniaus senamiestis
Vytauto Didžiojo karo muziejus – Kauno modernizmo architektūros pavyzdys.
Struvės geodezinio lanko punktas Paliepiukuose
Kuršių nerija, Nida
Trakų istorinis nacionalinis parkas. Siūlomas objektas UNESCO organizacijai.

Taip pat skaitykite

Išnašos

↑ Diana Varnaitė. UNESCO. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 243 psl.

Nuorodos

UNESCO Lietuvoje

[1] Diana Varnaitė. UNESCO. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 243 psl.

[1]