Udaipuras
Udaipuras (hind. उदयपुर, IAST: Udaypur) – miestas vakarų Indijoje, Radžasthane, 250 km į šiaurės vakarus nuo Alahabado, Aravalės kalnų, skiriančių nuo Taro dykumos, pietinėse pašlaitėse. Udaipuras dar vadinamas „ežerų miestu“, nes jį supa 5 ežerai – Fateh Sagara, Pičhola, Svarūp Sagara, Dūdh Talajus ir Rangsagara. Yra oro uostas, geležinkelio stotis, plentų mazgas. Žemės ūkio žaliavų perdirbimas, audinių, žiestuvų gamyba. Vystomas turizmas.[1]
Udaipuras उदयपुर | |
---|---|
Miesto reginys per musoną | |
Laiko juosta: (UTC+5:30) | |
Valstybė | Indija |
Valstija | Radžasthanas |
Rajonas | Udaipuro rajonas |
Gyventojų | 451 735 |
Plotas | 37 km² |
Tankumas | 12 209 žm./km² |
Altitudė | 598 m |
Vikiteka | Udaipuras |
Udaipuras garsėja savo paveldu ir vaizdingais kraštovaizdžiais. Yra XVI a. vid. Pičholos ežero pakrantėje pastatyti karališkieji rūmai, XVIII a. vidury Pičholos pastatyti Ežero rūmai, XIX a. ant uolos pastatyti Musonų rūmai, XVI–XVII a. Džago (karaliaus Džagatsingho I) šventykla, IX a. džainų šventykla (skirta tirthankarai Rišabhadevui), XVII a. Džagadišo (Džaganathos) šventykla, karaliaus Pratapo centras, keletas fontanų, kitų šventyklų, zoologijos sodas.
Religinė gyventojų sudėtis: hinduistai – 72,9 %, musulmonai – 15,67 %, džainai – 9,86 %, sikhai – 0,8 %. Plačiausiai vartojamos kalbos – hindi ir mevarų kalba.
Istorija
redaguotiUdaipurą 1559 m. įkūrė karalius (maharana) Udaisinghas II. Miestas tapo Mevaro karalystės sostine, svarbiu kultūriniu ir prekybiniu centru. Sostinė įkurta strategiškai svarbioje vietoje, kalnų ir ežerų apsuptyje, o 1567 m. apjuosta gynybine siena. XIX a. Udaipuras buvo britams pavaldžios kunigaikštystės sostine.
-
Miesto rūmai vakare
-
Pičholos ežeras ir Ežero rūmai
-
Džagadišo šventykla
-
Fontanas miesto sode
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 443