Ugnimi ir kalaviju (filmas)

Ugnimi ir kalaviju
Kilmės šalis	Lenkija
Režisierius	Jerzis Hofmanas
Scenaristas (-ai)	Jerzy Hoffman
Vaidina	Bohdan Stupka Michał Żebrowski Aleksandr Domogarow Izabella Scorupco
Metai	1999
Žanras	istorinė drama
Trukmė	180 min.
Kalba	lenkų
Biudžetas	24 mln. zlotų

Ugnimi ir kalaviju (lenk. Ogniem i mieczem) – 1999 m. lenkų istorinis, 4 serijų filmas, sukurtas režisieriaus Ježio Hofmano pagal lenkų rašytojo Henriko Senkevičiaus to paties pavadinimo istorinį romaną (pirmąją trilogijos dalį). Filme vaizduojamas Bogdano Chmelnickio sukilimo, nukreipto prieš Abiejų Tautų Respubliką, laikotarpis.

Filmo biudžetas 24 mln. zlotų. Didesnį biudžetą iš lenkų filmų turėjo tik 2001 m. filmas „Quo Vadis“ pagal to paties Henriko Senkevičiaus romaną.

Siužetas

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Veiksmas vyksta Ukrainos žemėse, kurios priklausė Abiejų Tautų Respublikai Jono Kazimiero Vazos valdymo laikotarpiu per 1648–1651 m. Bogdano Chmelnickio sukilimą. Lenkijos riteris Janas Skšetuckis ir kazokų pulkininkas Jurka Bogunas įsimyli tą pačią lenkų bajoraitę Heleną. Jų konkurencija atsiskleidžia kazokų sukilimo, kuriam vadovavo Bogdanas Chmelnickis, fone. Istoriniai įvykiai yra filmo pagrindas, o išgalvoti veikėjai susilieja su istoriniais. Filmo, kaip ir knygos, kulminacija yra Zbaražo pilies apgultis.

Pagrindiniai vaidmenys

Aktorius – vaidmuo

• Izabella Scorupco – lenkų bajoraitė Jelena Kurcevič
• Michał Żebrowski — husarų leitenantas Janas Skšetuckis
• Aleksandr Domogarow – kazokų pulkininkas Jurka Bogunas
• Krzysztof Kowalewski – ponas Zagloba
• Bohdan Stupka – Zaporožės hetmonas Bogdanas Chmelnickis
• Andrzej Seweryn – Mykolas Kaributas Višnioveckis
• Zbigniew Zamachowski – Michalas Volodijevskis
• Wiktor Zborowski – lietuvių bajoras Lionginas Podbipienta
• Daniel Olbrychski – mongolų – totorių ordos vadas Tugai-Bėjus
• Marek Kondrat – Abiejų Tautų Respublikos karalius Jonas Kazimieras Vaza

Apdovanojimai

Apdovanojimas už montažą, ir scenografiją, publikos prizas už Henriko Senkevičiaus epopėjos ekranizaciją (Ježis Hofmanas) XXIV lenkų filmų festivalyje Gdynioje, publikos prizas lenkų filmų festivalyje Čikagoje (Ježis Hofmanas), 1999 ir kt.

Literatūra

• Zniweczyło tę idyllę dopiero ukazanie się „Ogniem i mieczem” Sienkiewicza. Nie było już dawnej chłopięcej szczerości. Od Bohdana i Jaremy posłały się między nami wielkie czarne cienie. Ryszard Sadaj – „Kto był kim w Galicji”, Kraków 1993, s. 162.
• Черненко М. М. Наш общий Гофман, или Стори поверх истории // Искусство кино, 2000, № 4. [1]