Vakašų kalbos
Vakašų | |
Paplitimas | Kanada (Britų Kolumbija), JAV (Vašingtonas) |
---|---|
Kalbų skaičius | 6 |
Kilmė | ? vakašų |
Geografinis paplitimas | |
Klasifikacija | šiaurės vakašų, pietų vakašų |
Vakašų kalbos – indėnų kalbų grupė, kuriai priskiriamos kalbos, vartojamos vakašų, gyvenančių Šiaurės Amerikos vakaruose (Britų Kolumbijos pakrantėse, Vankuverio saloje, Olimpiko pusiasalyje). Jai priskiriamos nutkų ir kvakiutlių tarmės.
Vakašų kalbų santykis su kitomis kalbomis neaiškus – bandomos sieti su eskimų-aleutų arba algonkinų-ritvanų kalbomis. Kalboms būdinga priebalsių įvairovė, ilgi ir trumpi balsiai, agliutinacija, priesagų gausa ir vidinės fleksijos.
Kalbos
redaguotiVisos vakašų kalbos negausios, sparčiai nykstančios. 1975 m. buvo ~8000 kalbančiųjų[1], 2014 m. – vos 600.
Kalbos/tarmės:
- haislų [has], 240 žm.
- kvakiutlių [kwk], 170 žm.
- heilcukų-ūvekjalų [hei], 66 žm.
- nutkų [nuk], 130 žm.
- nitinatų arba pietų nutkų [dtd], 7 žm.
- makachų [myh], mirusi (nuo 2002 m.)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vakašų kalbos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė