Valtorna

Valtorna

Varinis pučiamasis instrumentas
Kiti pavadinimai	Prancūzų ragas
Hornbostel–Sachs klasifikacija	423.232 (aerofonas so vožtuvais, garsas išgaunamas lūpų judesiais)
Garsų diapazonas
boso rakte: skamba kvinta žemiau, nei parašyta. Senesnėje muzikoje natos boso rakte parašytos oktava žemiau (taigi skamba kvarta aukščiau nei parašyta).
Susiję instrumentai
Altinė valtorna – baritoninė valtorna – melofonas – natūrali valtorna – pašto valtorna – saksovaltorna – Vienos valtorna – Vagnerio tūba
Muzikantai
Valtornos muzikantų sąrašas (anglų k.)

Valtorna (iš vok. Waldhorn 'miško ragas') – varinis pučiamasis (ambušiūrinis) instrumentas. Dar vadinama prancūzų ragu.

Istorija

Nors ištakos siekia labai senus laikus, panašus į dabartinį instrumentas susiformavo apie XVII a. Prancūzijoje, kur juo buvo grojama medžioklėse kaip signaliniu instrumentu. Tada buvo gamintas iš rago. Orkestre naudojamas nuo XVI a. antros pusės. Dabartinę išvaizdą su vožtuviniu mechanizmu įgavo 1815 m.

Konstrukcija

Ilgas (iki 3,7 m) metalinis vamzdis, sulenktas nedidelio skersmens apskritimu. Viename gale yra pūstukas, pro kurį pučiama. Kitas galas plačiomis žiotimis.

Vartojimas

Chromatine gama grojama vožtuviniu mechanizmu ilginant arba trumpinant vamzdį.

Grojama simfoniniame orkestre, pučiamųjų orkestre, kameriniuose ansambliuose, solo.

Kompozitoriai

Pirmieji panaudojimo muzikoje pavyzdžiai – ankstyvosios operos (Lully ir kt.). Kompozitoriai, rašę valtornoms: Georg Friedrich Händel, Johann Georg Leopold Mozart, Antonio Vivaldi, Ludwig van Beethoven, Joseph Haydn, Wolfgang Amadeus Mozart, Hector Berlioz, Franz Schubert, Robert Schumann, Franz Strauss, Richard Strauss, Carl Maria von Weber, Leonard Bernstein, Benjamin Britten, Francis Poulenc.

Šaltiniai

• Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t.

Nuorodos

• Tarptautinės valtornistų asociacijos tinklalapis