Vedrošos mūšis
Vedrošos mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: LDK–Maskvos karas (1500–1503) | |||||||
Vedrošos mūšis. XVI a. miniatiūra iš Iliustruotojo metraščių sąvado | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | Maskvos Didžioji Kunigaikštystė | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis | Jakovas Zacharjinas
Danilas Ščenia[1] | ||||||
Pajėgos | |||||||
apie 4000 karių[2] | apie 40 000 karių[1] | ||||||
Nuostoliai | |||||||
iki 8 000 žuvusių, Konstantinas Ostrogiškis paimtas į nelaisvę | nežinoma |
Vedrošos mūšis – 1500 m. liepos 14 d. prie Vedrošos upės, netoli Dorogobužo (dab. Smolensko sr.)[1] vykęs mūšis tarp Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių.
Priešistorė
redaguoti1500 m. gegužę Ivanas III nutraukė „amžinąją taiką“ ir Lietuvoje neva skriaudžiamų stačiatikių gynimo pretekstu pasiuntė į LDK didžiulę maskvėnų kariuomenę.
Prieš mūšį
redaguotiSkurtingų šaltinių duomenimis, maskvėnų kariuomenės dydis siekė iki 40 tūkst. Liepos 14 d. ši kariuomenė susidūrė su LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujamu LDK kariuomenės avangardu, kurį greičiausiai sudarė iki 15 tūkst. karių.
Pietų grupė gana greitai užėmė Severėnų ir dalį Černigovo žemių.[3]
Mūšio eiga
redaguotiK. Ostrogiškio vadovavaujamos LDK pajėgos judėjo link Vedrošos kaimo, kur susidūrė su priešakiniu maskvėnų pulku. Maskvėnų dalinys, neatlaikęs spaudimo, pradėjo trauktis link Trostnos upės, kur buvo įsukūrę pagrindinės jų pajėgos. LDK pajėgos tęsė persekiojimą, kol abi kariuomenes neatskyrė upė. Tolimesnė įvykių eiga skirtinguose šaltiniuose pateikiama skirtingai: Bychovo kronikoje pasakojama, kad Ostrogiškio pajėgos nesustodamos forsavo upę ir smogė pagrindinėms maskvėnų pajėgoms, ktuose šaltiniuose nurodoma, kad LDK pajėgos sustojo prie upės ir kurį laiką (gal net keletą dienų) abi kariuomenės stovėjo viena prieš kitą nesiryždamos pulti.[4]
Visi šaltiniai sutinka, jog pirmieji atakavo Ostrogiškio daliniai. Mūšis truko apie šešias valandas. Mūšio baigtį nulėmė maskvėnų smūgis į flangą – rezervinis pulkas apėjo LDK pajėgas ir užpuolė iš šono bei užnugario. Maskvėnai taip pat sugriovė persikėlimui per Trostną ir atsitraukimui tinkamą tiltą. Pradėję trauktis LDK daliniai pamatę, kad tiltas sugriautas supanikavo ir mėgino gelbėtis pavieniui. Kilusio chaoso išdavoje žuvo 5-8 tūkst LDK karių, į nelaisvę pateko iki 15 tūkst., nors pastarasis skaičius laikomas perdėtu.[5] LDK pajėgos taip pat neteko visos turėtos artilerijos.
Į nelaisvę patekę bajorai
redaguotiLietuvos Kronikoje užfiksuota,[6] jog po pralaimėto mūšio į nelaisvę pateko ir tik 1508 m. sudarius taikos sutartį buvo išlaisvinti:
- LDK didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis
- Grigalius Astikas
- LDK maršalka Liutauras Chreptavičius
- Mikalojus Jurjevičius
- Mikalojus Glebavičius
- Mikalojus Zenovičius
- Ivanas Jakimovičius
- Fiodoras Nemira
- Bogdanas Maskovičius
Įdomus faktas – kai kurie į nelaisvę Verdošos mūšyje patekę LDK kariai, Nižnij Novgorodo vaivados tam mūšiui išleisti iš kalėjimo 1505 m. rugpjūčio 30 d. gynė Nižnij Novgorodą mūšyje prieš totorių pajėgas.[7]
Mūšio pasekmės
redaguotiMūšio pasekmės buvo ypač skaudžios – praradusi kariuomenės lyderius LDK nesugebėjo sutelkti pakankamo pasipriešinimo, todėl maskvėnai iki 1500 m. rugpjūčio pasiekė Dniepro vidurupį ir užėmė maždaug trečdalį LDK teritorijos.
Šventosios Romos imperijos pasiuntinys Maskvoje ir užrašų apie Rusiją autorius austras Sigizmundas fon Herberšteinas XVI amžiuje aprašė mūšio eigą. Veikale „Rerum Moscovium Commentarii“ (1549 m.) jis konstatavo, jog maskviečiams vienu mūšiu ir per vienerius metus pavyko pasiekti to, ko LDK kunigaikštis Vytautas siekė daugelį gyvenimo metų ir dėjo didžiules pastangas.
1508 m. LDK buvo priversta pasirašyti Amžinosios taikos sutartį, kuria įtvirtinti didžiuliai teritoriniai pasikeitimai – LDK neteko beveik trečdalio teritorijos, Šiaurės Rytų Ukrainos ir kelių su Maskvos kunigaikštyste besiribojančių sričių.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 Vedrošos mūšis(parengė Algirdas Matulevičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-12).
- ↑ https://www.delfi.lt/archive/1500-07-14-antrajame-kare-su-maskvos-dk-lietuviu-kariuomene-patyre-pralaimejima.d?id=22891331
- ↑ „1500 07 14 antrajame kare su Maskvos DK lietuvių kariuomenė patyrė pralaimėjimą“. Lietuvos istorijos institutas. Delfi. 2009-07-13. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Полное собрание русских летописей. Т.XXXVII, Устюжская летопись. – Л.: Наука, 1982. – с.51
- ↑ Алексеев Ю. Г. Походы русских войск при Иване III Archyvuota kopija 2009-02-11 iš Wayback Machine projekto.. – СПб.: СПбУ, 2007
- ↑ Початок Хроніки Литовської й Жмойтської
- ↑ Aлишев С. X. Казань и Москва: межгосударственные отношения в XV–XVI вв. – Казань: Татарское кн. изд-во, 1995. – C. 52-53