Vekšė

Vekšė – miestas pietų Švedijoje, Smolando provincijoje, Krunubergo lene, Vekšės savivaldybėje prie Vekšės ir Helgos ežerų. Provincijos, lėno ir savivaldybės centras.

Vekšė šved. Växjö
Vekšės katedra
Vekšė 56°53′0″ š. pl. 14°47′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Švedija
Lenas	Krunubergo lenas
Gyventojų (2020)	71 282
Plotas	37,2 km²
Tankumas (2020)	1 916 žm./km²
Vikiteka	Vekšė
Kirčiavimas	Vèkšė

Istorija

XI a. ant Vekšės ežero kranto krikščionybės misionierius Šventasis Zigfridas pastatė bažnyčią ir šaltinyje prie katedros pradėjo krikštyti vietos gyventojus. Jis tapo garsiausiu Švedijos šventuoju. Tačiau jo sūnėnai Unaman, Sunaman ir Vinaman už krikščionybės skelbimą sumokėjo gyvybėmis – pagonys jiems nukirto galvas. Jie tapo Vekšės kankiniais.

1342 m. Vekšė gavo miesto teises ir privilegiją rengti kasmetines muges. Nuo tų laikų Vekšė yra garsiausias pietų Švedijos prekybos, kultūros ir švietimo centras. Ties Kronobergu ėjo siena su Danija, todėl mieste vyko intensyvi prekyba kailiais, gyvuliais, geležies, tekstilės dirbiniais, papuošalais. Nuo XV a. vyko tradicinės mugės: Zigfrido mugė vasario viduryje ir Britos mugė spalio pradžioje.

XIV a. Smolande kilo valstiečių sukilimas, kuriam vadovavo Helgos ežero saloje stovėjusios Kronobergo pilies savininkas Nilsas Dakas. Pilį sugriovė danai. 1612 m. danų kariai sudegino ir sugriovė visą Vekšės miestą. 1740 m. žaibas trenkė į Vekšės katedrą, kilo gaisras, sunaikinęs unikalų interjerą. 1838 m. vasario mėn. miesto rotušėje vykusio kaukių baliaus metu kilęs gaisras dėl stipraus vėjo greitai išplito po miestą ir sunaikino daugiau, kaip pusę pastatų. 1843 m. miestas vėl sudegė, o vietinis laikraštis išėjo su antrašte „Vekšės daugiau nebėra“.

1742 m. Kosta Boda pastatyta pirmoji stiklo gamykla, davusi pradžią Stiklo karalystei. Tačiau XIX a. daugiau, kaip 200 000 Smolando gyventojų laimės ieškoti išvyko svetur, daugiausiai į JAV. Emigrantų provaikaičiams, ieškantiems savo šaknų, Vekšėje veikia Emigrantų namai.

Švietimas

Vekšės universitetas turi 14 000 studentų, daugiausiai studijuojančių verslo valdymą. Veikia 27 bendrojo lavinimo mokyklos, 11 gimnazijų bei technikumų ir 5 specialiosios ir aukštesniosios mokyklos suaugusiems.

Kultūra

Miesto centre yra Vekšės teatras, kuriame savo kūrybinį kelią pradėjo daug garsių aktorių ir dainininkų. Koncertai vykta taip pat ir Vekšės katedroje bei Koncertų rūmuose, pastatytuose 1991 m. 1978 m. parke pastatyta stiklinė miesto globėjo Šv. Zigfrido skulptūra.

Turizmas

Miestas garsėja Linėjaus parku, kurį sodinti pradėjo Gėlių karalius Karlas Linėjus. Jame sukaupta unikali kaktusų kolekcija. Turistų mėgstamas Teleborgo vandens bokštas, vadinamas Aido bokštu, po kurio įgaubtu dugnu net mažiausias garsas virsta 50 kartų stipresniu aidu ir kartojasi apie 12 kartų.

Apie 200 apylinkių ežerų tinka žvejybai ir vandens turizmui. Stiklo gamyklose vakarais, dar neataušusiose krosnyse kepamos silkės „hittsill“, kurias, užsigeriant vietoje gaminamais gėrimais, galima valgyti, klausantis švedų liaudies muzikos.

Nuo 1968 m. kasmet antrąjį rugpjūčio savaitgalį Vekšėje vyksta Karlo Oskaro dienos, skirtos atminti didžiajai švedų emigracijai į Ameriką atminti. Renkamas metų švedas-amerikietis.

Muziejai

Vekšėje veikia:

• Smolando muziejus, pastatytas 1867 m. pagal architekto F. V. Šalanderio projektą. Jo kolekcija pradėta rinkti 1792 m.
• Stiklo muziejus, atidarytas 1996 m., kuriame be stiklo dirbinių taip pat sukaupta krašto archeologijos kolekcija, žemdirbystės įrankiai, bažnyčios relikvijos, meno dirbiniai, numizmatikos kolekcija.
• Valdymo muziejus,
• Psichiatrijos istorijos muziejus
• Karo muziejus
• Emigrantų muziejus, skirtas 1846–1930 m. istorijai, kai 1,3 mln. švedų paliko gimtąjį kraštą.

Pilys

Teleborgo pilis

Kronobergo pilies griuvėsiai

Teleborgo pilis, ant Trumeno ežero kranto pastatyta XIX a. pabaigoje, tačiau savo architektūra primena Viduramžius. Ją, pagautas romantiškos nuotaikos, pastatė grafas Gustavas Frederikas Bondas. Vasarą pilyje veikia kavinė, vyksta iškilmingi Vekšės savivaldybės priėmimai.

Kronogergo pilies griuvėsiai Helgos ežero saloje dabar mėgstama vasaros koncertų ir festivalių vieta. Greta XVIII a. Riterių kiemas, kuriame veikia kavinė. Ant Helgos ežero kranto įsikūrusi Evedalio poilsiavietė su 3 žvaigždučių kempingais, prieplauka, paplūdimiais, baidarių stotimi.

Ekologija

Vekšės ežeras buvo vienas labiausiai užterštų ežerų pasaulyje, kadangi į ežerą sutekėdavo visa miesto buitinė ir pramoninė kanalizacija. Tačiau 1970–1980 m. savivaldybė, pasitelkusi specialistus, ežerą išvalė. Buvusio karinio poligono laukuose buvo įrengti valymo įrenginiai, iš kurių ištekėjęs apvalytas vanduo toliau natūraliai apsivalo tekėdamas buvusių apkasų ir naujai iškastais grioviais-upeliais.

Mažindami miesto oro taršą Viekšio energetikai pirmieji Švedijoje panaudojo naujausias technologijas ir, atsisakę senųjų katilų, kuriuose buvo deginamas mazutas ir durpės, pastatė naujus kogeneracinius įrenginius, kuriuose kūrenamas biokuras. Sandvik II elektrinė pilnai automatizuota, joje gaminamos šilumos ir elektros energijos pakanka visam miestui.

Žmonės

Vekšėje gimė arba dirbo:

• Joachimas Bjorklundas, futbolininkas
• Jonas Bjorkmanas, tenisininkas
• Karl-Birger Blomdahl, kompozitorius
• Hjelmaras Ekerotas, kompozitorius
• Karolina Kliuft, 2004 m. Atėnų olimpinė čempionė
• Peras Lagerkvistas, rašytojas, 1951 m. Nobelio literatūros premijos laureatas
• Karlas Linėjus, gamtininkas
• Matsas Vilanderis, tenisininkas, 1982–1988 m. laimėjęs septynis Didžiojo Kirčio turnyrus

Sportas

Futbolo klubai

• Östers IF (futbolo klubas)
• Växjö DFF (moterų futbolo klubas)

Stadionai

• Myresjöhus Arena, futbolo stadionas, kurio talpa yra 12 000 žiūrovų.

Nuorodos

• Vekšės savivaldybė