Vesternizacija – vakarietiškos (ypač anglosaksiškos) kultūros, gyvenimo būdo, ekonominių, politinių modelių perėmimas[1]. Dabar iš esmės sutampa su amerikanizacija (dar vadinama makdonaldizacija, kokakolizacija).

Smarkiai vakarietiškos kultūros paveikta Džakarta

Istorija

redaguoti

Vesternizacijos pradžia laikomas kolonializmo laikotarpis. Vakarų Europos šalys (Anglija, Ispanija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai ir kt.) savo kolonijose taikė to meto Europoje paplitusius socialinius ir ekonominius modelius (feodalizmas). Vietinių kultūrų papročiai dažnai buvo laikomi primityviais, demoniškais ir buvo naikinami diegiant to meto Europoje paplitusias vertybes, dažnai pasitelkiant bažnyčią, kuri taikė ir įvairias prievartos priemonės. Kolonistų kalbos tapo faktinėmis kolonijų kalbomis, tuo tarpu vietinių kalbų likimu rūpintasi ne per daugiausiai. Rytų Azijos šalys (Kinija, Japonija, Korėja), sugebėjusios pasipriešinti kolonizacijai konservatyviai žiūrėjo į vakarietišką kultūrą ir neskubėjo jos perimti.

Po pasaulinių karų subyrėjus kolonijinei sistemai Europos šalių įtaka pasaulyje sumenko. Tačiau iškilo JAV, kuri plėsdama kapitalizmą po pasaulį tuo pačiu stipriai prisidėjo prie vesternizacijos. Vakaruose sukurti valdymo modeliai (konstitucinė parlamentinė demokratija) pradėti taikyti įvairiose šalyse neatsižvelgiant į vietines kultūrines tradicijas, neretai ir pasitelkiant prievartą. Susikūrus masinėms komunikacinėms technologijoms (radijui, televizijai, internetui) sparčiai pradėjo plisti Vakarų šalyse populiarios muzikos, meno, kultūros, aprangos mados, elgesio normos, didelę reikšmę įgavo vakarietiškas individualizmas, liberalios moralinės verybės. Net turtingą ir savitą kultūrą sukūrusios Kinija, Indija, Japonija, iš dalies Artimieji Rytai pradėjo mėgdžioti Vakarų kultūrą. 1991 m. subyrėjus TSRS ten taip pat prasidėjo masinė vesternizacija. Dabar vienintelė Šiaurės Korėja atmeta vakarietiškas vertybes, į jas gan konservatyviai žiūrima ir Artimuosiuose Rytuose (Irane, Afganistane, Pakistane, Saudo Arabijoje).

Pasekmės

redaguoti

Vesternizacija vertinama nevienareikšmiškai – iš vienos pusės Vakarų kultūros standartai laikomi ekonominės gerovės rodikliu, tačiau kita vertus, vesternizacija daro didelį neigiamą poveikį ją priimančioms kultūroms. Dalyje buvusių Vakarų kolonijų, ypač Amerikoje, drastiškai sumažėjo vietinių kalbų reikšmė, daug vietinių gyventojų perėmė kolonizatorių kalbą ir nebevartoja gimtosios. Net ir tose buvusiosiose kolonijose, kur vietinės tautos sudaro ryškią daugumą gyventojų, valstybinės kalbos yra daugiausia vakarietiškos. Taip pat vakarietiškas lotyniškas raidynas yra tapęs standartiniu raidynu beveik visame pasaulyje, jam geriausiai pritaikytos moderniosios technologijos, todėl kitų raidynų reikšmė vis labiau menksta (daug lokalių raidynų jau visai išnykę iš praktinio naudojimo, kitų, pvz., kirilicos, naudojimas ryškiai mažėja)[2] [3].

Vietiniai papročiai, kultūrinės normos, aprangos tradicijos sparčiai nyksta užleisdamos vietą vakarietiškoms. Pvz., kostiumo kaip dalykinės aprangos paplitimas, džinsų, marškinėlių kaip laisvalaikio aprangos paplitimas. Kinta ir nacionalinės virtuvės, į kurias įtraukiamas vakarietiškas maistas, dažnai platinamas stambių JAV korporacijų[4]. Nevienareikšmiškai vertinami ir Vakarų inspiruojami socialiniai pokyčiai kaip kad feminizmo, sekuliarizacijos, individualizmo, vartotojiškumo plitimas.

Taip pat skaitykite

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  NODES
INTERN 1