Vikipedija

Vokiečiai

Vokiečiai
Švarcvaldo vokiečiai savo krašto tautiniais drabužiais
Švarcvaldo vokiečiai savo krašto tautiniais drabužiais
Gyventojų skaičius ~75 milijonai[1]150 milijonų
Populiacija šalyse Vokietija Vokietija:
67 000 0000 - 75 000 000[2][3]

Jungtinės Amerikos Valstijos JAV:
50 000 000[4]
Brazilija Brazilija:
5 000 000 [5]
AustrijaAustrija:
4.000 000
ŠveicarijaŠveicarija:
3 400 000[6]
Kanada Kanada:
3 000 000[7]
Prancūzija Prancūzija:
1 500 000[8][9]
RusijaRusija:
1 000 000
AustralijaAustralija:
742 212[10]
Argentina Argentina:
600 000[11]
Čilė Čilė:
500 000–600 000[12]
Nyderlandai Nyderlandai:
320 000[13]
Italija Italija:
290 000[14][15]
Jungtinė Karalystė Didžioji Britanija:
266 136[16] (tik gimę Vokietijoje)
Ispanija Ispanija:
208 349[17]
Lenkija Lenkija:
150 000
VengrijaVengrija:
62 233–220 000[18]
RumunijaRumunija:
60 000[19]
Namibija Namibija:
20 000[20]

Kalba (-os) vokiečių
Religijos Vyrauja katalikai. Egzistuoja protestantų mažumos.
Giminingos etninės grupės Germanai

Vokiečiai (vok. Deutsche) – etnine prasme germanų tauta, teisine prasme – Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiai. Kalba vokiečių kalba. Būti pripažintais de jure vokiečiais turi teisę šie asmenys:

Vokiečių tautos paplitimas pagal 1910 metų surašymo duomenis, su to meto valstybių sienomis. Beveik nepasikeitęs vokiečių plotas buvo išlikęs iki 1945 metų masinio vokiečių žemių etninio valymo Lenkijoje (dalis išžudyta ir išvaryta apie 8,5-9 milijonai vokiečių, o jų žemės apgyvendintos lenkų), Čekijoje (išžudyta ir į likusią Vokietiją iš savo žemių išvaryta apie 3 milijonus Sudetų vokiečių) ir Rusijai priklausančioje Kaliningrado srityje (išnaikinta ir išvaryta į likusią Vokietiją apie 1 milijoną vokiečių, neįskaitant lietuvininkų). Šį etninį valymą palaikė Antrąjį pasaulinį karą prieš Vokietiją laimėjusios šalys, siekdamos fiziškai ir morališkai ją sužlugdyti.
Palyginimui (paveiksliukas pagal XX amžiaus vidurio duomenis, su orientacinėmis dabartinių valstybių sienomis): vokiečiai ir jų kalbos paplitimas po vokiečių žemių etninio valymo, kuris prasidėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, į Vokietiją ir vokiečių žemes įžengus sąjungininkų kariuomenėms (šviesiai žalia spalva reiškia išlikusias labai nežymias, negausias vokiškai kalbančias, bet ir toliau nykstančias bendruomenes).
  • a) VFR piliečių vaikai,
  • b) iki 1937 metų gruodžio 31 d. gyvenę Vokietijos Reicho teritorijoje,
  • c) etnine prasme save laikantys vokiečiais (vartoja vokiečių kalbą, vaikus auklėja pagal vokiškas tradicijas ir pan.).

Iki 1945 metų vokiečiais buvo laikomi ir Austrijos piliečiai, dabar – tai austrų tautybę turintys gyventojai.

Šiuo metu vokiečiai paplitę visame pasaulyje (žr. lentelę), vientisai gyvena Danijos pietuose, Lenkijos vakaruose, Italijos šiaurėje (Pietų Tirolio gyventojai) ir kt.

Su Lietuva sietinos keleta vokiečių grupių: Klaipėdos krašto vokiečiai (Vokietijoje vadinami memelenderiais (vok. Memelländer); Lietuvos vokiečiai – kitoje šalies teritorijoje gyvenę vokiečiai iki 1941 metų; Baltijos vokiečiai – Šiaurės Lietuvoje ūkininkavę stambūs žemvaldžiai, kilę iš Kuršo ir Livonijos; rytprūsiai, gyvenę Mažojoje Lietuvoje; Rusijos vokiečiai, persikėlę į Lietuvos TSR po Antrojo pasaulinio karo; naujieji rytprūsiai – po Antrojo ATR padalijomo į Suvalkiją atsikraustę kolonistai ir kt.

Istorija

redaguoti

Pirmaisiais mūsų eros amžiais senosios vokiečių gentys susimaišė su keltais ir retais. Etninį vokiečių pagrindą sudarė susikūrusios frankų, saksų, tiuringų, bavarų, alemanų, langobardų, gotų, nemetų, švabų ir kitų genčių sąjungos. Į pradedančios susidaryti vokiečių tautybės sudėtį X–XIII a. įėjo vokiečių feodalų užkariautų didžioji dalis Polabės slavų, pamarėnų, sileziečių bei prūsų genčių. Taip pat dalis jotvingių, kuršių, mažesne dalimi žemaičių, lyvių, estų genčių. Taip pat dalis kitų tautų, kaip kad fryzų, danų ir net švedų. Vokiečių tautybės konsolidaciją stabdė ilgai trukęs feodalinis susiskaldymas ir šalies dalių ekonominis atskirumas. Galutinai vokiečių tautybė susidarė tik po 1871 m., kai buvo suvienyta Vokietija.

Pavadinimas

redaguoti

Vokiečiai ir Vokietija pasaulyje vadinami labai skirtingai. Iš dalies tai aiškinama tuo, kad Vokietija susivienijo tik XIX a., o dabartinėse Vokietijos žemėse buvo įvairiai vadinamų genčių, karalysčių, kunigaikštysčių ir kitokių politinių teritorinių darinių. Sakykime, kai kuriose germanų kalbose vokiečiai vadinami deutsche – duitsers – tyskar, slavų kalbose įprasti pavadinimai nijemci – němci – nijemci – niemcy – немцы – nemci – німці (slaviški pavadinimai reiškia 'nebyliai (nemokantys kalbos)'), romanų kalbose – allemands – alemães. Vokiškoji žodžio lytis deutch kildinama iš indoeuropiečių prokalbės žodžio *teutā, reiškiančio 'tauta'.[21]

Rytų baltų pavadinimo vokietis (latv. vācis, vācietis) kilmė nėra visiškai aiški: šį žodį bandoma sieti su Žemutinės Saksonijos vietovardžiu Waake (žinomas nuo XI a.) arba su pietryčių Švedijos genties pavadinimu vagoth (žinomas nuo VI a.), kuris galbūt sudarytas iš *vāki(ā) + -goth.[22] Tokiu atveju šis skandinavų genties pavadinimas buvo perkeltas vokiečių tautai. Indoeuropiečių prokalbėje žodžio šaknis *wekʷ- reiškė 'kalbėti' (plg. prūs. wackis [vakis] '(karo) šūkis').[23]

Taip pat skaitykite

redaguoti

Išnašos

redaguoti
  1. ↑ mažiausiai 75 milijonai, 67 milijonai vokiečių Vokietijoje ir 5-10 milijonų vokiškai kalbančių ir vokiečių kilmės žmonių visam pasauly be Austrijos ir Šveicarijos. Deutsche Welle: 2005 German Census figures;Languages spoken in the US;Ethnologue: German
  2. ↑ Deutsche Welle: 2005 German Census figures
  3. ↑ CIA World Factbook - Germany: People Archyvuota kopija 2018-12-24 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ 49.2 million German Americans as of 2005 according to the „US demographic census“. Suarchyvuotas originalas 2009-04-03. Nuoroda tikrinta 2007-08-02.; see also Languages in the United States#German.
  5. ↑ A Imigração Alemã no Brasil | Brasil | Deutsche Welle | 25.09.2009 Archyvuota kopija 2011-07-15 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ CIA World Factbook - Switzerland Archyvuota kopija 2018-01-12 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ 2001 Canadian Census Archyvuota kopija 2013-04-09 iš Wayback Machine projekto. gives 2,742,765 total respondents stating their ethnic origin as partly German, with 705,600 stating "single-ancestry".
  8. ↑ France
  9. ↑ Alsatians
  10. ↑ Australian Bureau of Statistics|424 KiB}} reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census. German is spoken by ca. 135,000 [1], about 105,000 of them Germany-born.
  11. ↑ The Embassy claims there are 600,000 people of German descent and 50,000 German citizens.
  12. ↑ German Embassy in Chile.
  13. ↑ CBS, as of 2006
  14. ↑ Microsoft Word – Siz_2006-eng
  15. ↑ German in Italy Archyvuota kopija 2008-02-12 iš Wayback Machine projekto.
  16. ↑ United Kingdom: Stock of foreign-born population by country of birth, 2001
  17. ↑ INE(2006)
  18. ↑ German in Hungary Archyvuota kopija 2008-10-19 iš Wayback Machine projekto.
  19. ↑ German minority Archyvuota kopija 2011-07-18 iš Wayback Machine projekto.
  20. ↑ Amid Namibia’s White Opulence, Majority Rule Isn’t So Scary Now
  21. ↑ Kiek kalbų, tiek Vokietijos pavadinimų, vienas – su lietuvišku prieskoniu; tikrinta 2017-07-01
  22. ↑ Rytų baltų Vokietijos pavadinimo kilmė Archyvuota kopija 2017-07-30 iš Wayback Machine projekto.; tikrinta 2017-07-01
  23. ↑ Karulis, Konstantīns (1992), “vāci”, in Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (in Latvian), Rīga: AVOTS, ISBN 9984-700-12-7

Nuorodos

redaguoti
Vikisritis: Vokietija
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas vokiečiai

Vikicitatos

 
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose –
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vokiečiai&oldid=7435776"
  NODES
Done 1
eth 2
jung 3
jung 3
see 1