Vygrių skautų organizacija

Vygrių skautų organizacija (lenk. Wigierczycy) - tai skautų ir skautų instruktorių apmokymų organizacija rengusi stovyklas 1926-1939 ir 1945-1959 metais, Vygrių ežero apylinkėse. Stovyklas rengdavo Varšuvos ir Mazovijos skautų organizacijos, kurių tikslas buvo apmokyti jaunuosius skautus ir jaunuosius instruktorius. Šios apylinkės labai tiko dėl savo gamtiškų savybių.

Istorija

Pirmoji stovykla surengta netoli Cimochoviznos kaimo 1926 metais. Apmokymai dažniausiai vykdavo vieną mėnesį, kuriuos sudarydavo treniruotės miškuose ir vandenyje Vygrių ežero apylinkėse ir trijų dienų teoriniai apmokymai Varšuvoje. Po šių apmokymų ir kursų išlaikymo naujieji instruktriai gaudavo Lelijos formos antpečius ir pirmo laipsnio skautų instruktoriaus pažymėjimą. Šiems kursams buvo būdingas skautų apeigų laikymas laikantis senovinių slaviškų tradicijų. Prieškario laikotarpyje šiuose apmokymuose iš viso dalyvavo apie 600-700 žmonių. Per II pasaulinį karą kai kurie buvę apmokymų dalyviai subūrė pogrindinį Vygrių batalijoną, kuris dalyvavo Varšuvos sukilime. Šalia Vygrių kaimo esančio vienuolyno pastatytas paminklinis akmuo skirtas atminti kaimo apylinkėse vykusius apmokymus.

Šaltiniai

Henryk G. Wechsler. O tradycji i kursach wigierskich.. „Harcerstwo”. 1, 1948 m. , cyt. w: Pobudka. Pismo instruktorskie ZHR.