Wernher von Braun

Wernher von Braun

fon Braunas 1964 m.
Gimė	1912 m. kovo 23 d. Virzicas, Vokietijos imperija
Mirė	1977 m. birželio 16 d. (65 metai) Aleksandrija, Virdžinija, JAV
Sutuoktinis (-ė)	Maria Luise von Quistorp (1947–1977)
Vaikai	Iris Careen von Braun, Margrit Cecile von Braun, Peter Constantine von Braun

Veikla	Raketų inžinierius ir projektuotojas

Alma mater	Berlyno technikos institutas

Vikiteka	Wernher von Braun

Verneris Magnusas Maksimilianas, Freiheras fon Braunas (vok. Wernher Magnus Maximilian, Freiherr von Braun, 1912 m. kovo 23 d. – 1977 m. birželio 16 d.) – vokiečių, vėliau ir amerikiečių raketinės technikos bei kosminės aviacijos inžinierius, kosmoso architektas, viena žymiausių asmenybių XX a. raketų technologijų plėtroje.^[1]

Buvo NSDAP narys, SS šturmbanfiureris, apdovanotas medaliu už nuopelnus kare. Antrojo pasaulinio karo metu buvo atsakingas už kovinės-balistinės raketos^[2] V-2 projekto įgyvendinimą. Taip pat vadovavo Maršalo kosminių skrydžių centrui, kuriame buvo sukurta nešančioji raketa Saturnas V 1969 m. nuskraidinusi Apollo 11 erdvėlaivį į Mėnulį.^[3]

Biografija

Jaunystė

Verneris fon Braunas gimė Virzice, Poznanės provincijoje, kuri tuomet buvo Vokietijos imperijos sudėtyje. Jo šeima buvo kilusi iš kilmingųjų giminės, todėl jis paveldėjo Freihero titulą (atitinkantį Baroną). Jo tėvas, konservatorių valstybės tarnautojas Magnusas Freiheras fon Braunas (1878–1972), ėjo Federalinio kabineto Žemės ūkio ministro pareigas tuometinėje Veimaro Respublikoje. Jo jaunesnysis brolis taip pat buvo vardu Magnusas Freiheras fon Braunas (1919–2003) bei pagal specialybę buvo inžinierius. Verneris susidomėjo astronomija kai motina jam padovanojo teleskopą. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Virzicas buvo atiduotas Lenkijai, todėl kaip ir daugelis kitų jo šeima persikėlė į Vokietiją. Jie įsikūrė Berlyne, kur 12-metis fon Braunas, įkvėptas Makso Valierio ir Fritzo fon Opelio reaktyviniais automobiliais sumuštų greičio rekordų^[4], žmonių pilnoje gatvėje susprogdino žaislinį vagoną ir už tai buvo areštuotas.

Verneris fon Braunas buvo patyręs mėgėjas muzikantas ir galėjo iš atminties sugroti Bethoveno ar Bacho melodijas. Jis mokėjo groti violončele bei pianinu ir iš pat pradžių norėjo tapti kompozitoriumi. Muzikos mokėsi pas žinomą kompozitorių Paulių Hindemitą.

1925-ųjų pradžioje fon Braunas pradėjo lankyti internatinę mokyklą Etersburgo pilyje, netoli Veimaro, kur jam nekaip sekėsi su fizika ir matematika. 1928 m. jis perėjo į Hermano Litco internatą. Ten jis įsigijo raketų pionieriaus Hermano Oberto knygos „Raketa į tarpplanetinę erdvę“ (vok. Die Rakete zu den Planetenräumen, 1929) kopiją. Jis visada žavėjosi kosminėmis kelionėmis, todėl nusprendė rimtai studijuoti fizikos bei matematikos mokslus, kad galėtų tapti inžinieriumi. 1930 m. įstojo į Berlyno technikos institutą, kur tapo Tarpplanetinių susisiekimų draugijos (vok. Verein für Raumschiffahrt, VfR) nariu ir pagelbėdavo testuoti skystuoju kuru varomus raketinius variklius.^[5] 1931–1932 m. jis taipogi studijavo Ciuricho Federaliniame politechnikos institute bei 1933–1934 – Berlyno universitete.

A4/V2 raketos schema

Karjera Vokietijoje

Vokietijoje į valdžią atėjus Nacionalsocialistams, raketinės technikos plėtra greitai tapo darbotvarkės dalimi. 1930 m. įkurtas Karo ministerijos raketų skyrius, o raketinio ginklo kūrimas buvo patikėtas Armijos ginkluotės inspekcijos (AWB) šaudmenų ir balistikos skyriaus viršininkui Karlui Bekeriui ir Berlyno technikos instituto dėstytojui, artilerijos kapitonui Valteriui Dornbergeriui. Dornbergeris fon Braunui suorganizavo Artilerijos tyrimų departamento dotaciją ir šis pradėjo testuoti kietojo kuro raketas Kumersdorfo poligone. 1934 m. liepos 27 d. Berlyno universitete jam buvo suteiktas fizikos daktaro laipsnis (kosminės aviacijos inžinerija). Tų pačių metų pab. jo komanda sėkmingai paleido dvi A-2 raketas, kurios pasiekė 2,2 ir 3,5 km aukštį.

Fon Braunas (su gipso tvarsčiu) iškart po pasidavimo amerikiečiams

Tuo metu, Vokietijos mokslininkus labai domino amerikiečių fiziko Roberto H. Godardo tyrimai. Verneris fon Braunas panaudojo Godardo planus iš įvairių žurnalų Aggregat raketų serijos gamyboje. 1937–1945 m. jis dirbo Penemiundės tyrimų centre Uznamo saloje, kur vadovavo mažo nuotolio raketos A-4, varomos skystuoju kuru, kūrimui. Nuo 1943 m. požeminėje Mittelverk gamykloje (Harco kalnuose) buvo pradėta raketos serijinė gamyba ir po pirmųjų 1944 m. vykdytų misijų link Didžiosios Britanijos, konkrečiau Londono, raketa pavadinta V2 (Vergeltungswaffe, liet. keršto ginklas) vardu.^[6] Daugiau kaip 1700 šių raketų pataikė į Antverpeną, to pasekoje žuvo per 3700 žmonių.^[7] 1942 m. prototipas pirmą kartą istorijoje viršijo 80 km aukštį, 1945 m. pasiektas 200 km aukštis. Tai buvo pirmasis žmonijos sukurtas aparatas įskridęs į kosminę erdvę.^[8]

fon Braunas šalia raketos Saturnas V F-1 variklių. JAV Kosminių skrydžių ir raketų centras.

1937 m. lapkritį (pagal kitus šaltinius: 1932 m. gruodžio 1 d.) fon Braunas įstojo į NSDAP, 1933 m. – SS ir 1940 m. gegužės mėn. tapo Waffen-SS karininku.

Bandymai su orlaiviais

1936 m. fon Braunas taip pat tyrė suskystintu deguonimi varomų raketinių variklių pritaikymą orlaiviams. Aviakonstruktorius Ernstas Heinkelis paskolino Heinkel He 72 ir He 112 lėktuvus fon Brano bandymams. 1937 m. birželio mėn. vienas iš šių lėktuvų buvo išbandytas Neuhanderbergo aerodrome. Skrydžio metu lėktuvo stūmoklinis variklis, aprūpinamas raketiniu kuru, užgeso ir nepaisant to, kad lėktuvas nusileido su pakelta važiuokle ir tai, kad jo fiuzeliažas užsiliepsnojo, buvo įrodyta, kad lėktuvas gali skristi su gale įmontuota traukos sistema.^[9]

Tuo pačiu metu inžinierius Helmutas Valteris eksperimentavo su lengvais vandenilio peroksidu bei kalcio permanganatu varomais raketiniais varikliais, kurie, pasirodo, puikiai tiko orlaiviams. Fon Brauno varikliai užsikurdavo tiesioginio degimo būdu ir sukeldavo liepsnas, tuo tarpu Valterio varikliai naudodavo cheminės reakcijos būdu išgautus karštus garus, tiek vieni tiek kiti gebėjo sukurti trauką ir išvystyti didelį greitį.^[10] Visgi vėliau He 112 lėktuvuose buvo panaudoti Valterio raketiniai varikliai, kadangi jie buvo patikimesni, lengviau užkuriami ir saugesni.^[11]

Verneris fon Braunas su prezidentu Kenedžiu Redstone Arsenal karinėje bazėje 1963 m.

Karjera JAV

Antrajam pasauliniam karui einant į pabaigą fon Braunas, jo brolis Magnusas ir keletas kitų mokslininkų pasidavė amerikiečiams. 1945 m. birželio 20 d. JAV valstybės sekretorius patvirtino fon Brauno ir jo specialistų perkėlimą į Ameriką, tačiau apie tai viešai pranešta tik 1945-ųjų spalio 1 d.^[12] Jie buvo nugabenti į Fort Bliso karinę bazę, į šiaurę nuo El Paso miesto, Teksaso valstijoje, kur mokė kariškius, pramonės ir universitetų bendruomenes raketų konstrukcijos bei jų valdymo. Taipogi kaip Hermio projekto dalyviai, jie padėjo atnaujinti, surinkti ir paleisti keletą iš Vokietijos atgabentų V-2 raketų link White Sands kosmodromo, esančio Naujojoje Meksikoje, bei toliau studijavo tolimesnį raketų pritaikymo potencialą kariniams bei moksliniams tikslams. Jiems buvo draudžiama palikti bazę be karinės palydos.

1947 m. vedė Mariją fon Kistorp, su kuria susižiedavo dar prieš karą, ir susilaukė 3 vaikų. 1950 m. prasidėjus Korėjos karui, fon Braunas su komanda buvo perkelti į Hantsvilį (Alabama), kuris per ateinančius 20 metų tapo jo namais. 1955 m. rugsėjo 11 d. fon Braunas įgijo JAV pilietybę. 1950–1956 m. jis vadovavo Redstone raketos kūrime Redstone Arsenal bazėje. Ši raketa buvo panaudota pirmuosiuose Jungtinių Valstijų vykdytuose branduoliniuose bandymuose. Kaip balistinės raketų agentūros (ABMA) direktorius vadovavo raketos Jupiter-C kūrime^[13], kuri 1958 m. iškėlė Explorer 1 į kosmosą. Tai buvo pirmasis žingsnis Amerikos kosmoso programoje. Nepaisant jo pastangų, JAV vyriausybė nerodė didžiulio susižavėjimo jo darbais, todėl savo idėjas jis nusprendė skleisti per spaudą (laikraščiai, knygos, žurnalai), vėliau pasirodė ir filmų kosmoso tyrinėjimų tematika.

Galiausiai JAV valdžiai susivokus, jog Tarybų Sąjunga smarkiai pirmavo Kosminėse lenktynėse, fon Braunas buvo nusamdytas sukurti raketos nešėjos prototipą, kažką panašaus į 1954 m. jo pasiūlytą, tačiau atmestą variantą.^[14] 1958 m. buvo įsteigta NASA. 1960 m. NASA įsteigė Maršalo kosminių skrydžių centrą, kurio valdybos pirmininku tapo fon Braunas ir juo išliko iki 1970 m. Maršalo centro tikslas buvo suprojektuoti raketą, gebančią transportuoti didelės masės krovinius. Taip buvo pradėta Apollo programa. 1967 m. lapkričio 9 d. pirmą kartą į orą paleista raketa Saturnas-5, o jau 1968 m. gruodžio 21 d. ši raketa iškėlė Apollo 8 erdvėlaivį, kuris apskriejo Mėnulį. Jo svajonė – išlaipinti žmogų Mėnulyje – 1969 m. liepos 16 d. tapo realybe, kai į kosminę erdvę buvo paleista Saturnas V raketa, gabenanti Apollo 11 įgulą. Programos gyvavimo laikotarpiu, Saturnas V raketos link Mėnulio nugabeno šešias astronautų komandas.

1966–1967 m. vasarą jis dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Antarktidoje^[15], kur testavo įrangą, kuri ateityje galėtų būti panaudota gyvybės paieškoms Marse ir kitose planetose. Praėjus keliems mėnesiams po pirmojo išsilaipinimo Mėnulyje, jis viešai išreiškė savo optimizmą, tikėdamasis, kad Saturnas raketų programa ir toliau bus tobulinama, siekiant 9-ajame dešimtmetyje nusiųsti misijas į Marsą.^[16] Dėl tarpusavio nesutarimų 1972 m. gegužės 26 d. fon Braunas paliko NASA.

Palikęs NASA, 1972 m. tapo kosminės aviacijos bendrovės „Fairchild Industries“ inžinerijos ir plėtros viceprezidentu. 1975 m. apdovanotas Nacionaliniu medaliu mokslo srityje (angl. National Medal of Science). Mirė 1977 m. birželio 16 d. nuo kasos vėžio Aleksandrijoje (Virdžinija), būdamas 65 metų amžiaus.

Marija fon Braun, Vernerio fon Brauno žmona

Veikalai

Konstruktive, theoretische und experimentelle Beiträge zu dem Problem der Flüssigkeitsrakete. Disertacija. Berlynas, 1934 m.
Das Marsprojekt. Studie einer interplanetarischen Expedition. Frankfurtas prie Maino, 1952 m.
Across the Space Frontier (vok. Station im Weltraum, 1953 m.; paskui Die Eroberung des Weltraums, 1958 m.)
kartu su Willy Ley, Fred L. Whipple: Conquest of the Moon (vok. Die Eroberung des Mondes), 1954 m.
kartu su Willy Ley: The Exploration of Mars (vok. Die Erforschung des Mars), 1957 m.
kartu su Willy Ley et al.: Start in den Weltraum. Ein Buch über Raketen, Satelliten u. Raumfahrzeuge, 1958 m.
First Men to the Moon (vok. Erste Fahrt zum Mond), 1961 m.
Griff nach den Sternen. Sinn und Möglichkeiten der Weltraumfahrt. Miunchenas, 1962 m.
Space Frontier (vok. Bemannte Raumfahrt), 1968 m.
kartu su Frederick I. Ordway: The Rockets' Red Glare (vok. Raketen. Vom Feuerpfeil zum Raumtransporter), 1979 m.

SS karjeros suvestinė

SS numeris: 185 068
Nacių partijos numeris: 5 738 692

^[17]

Vernerio fon Brauno kapas Ivy Hill kapinėse, Aleksandrija (Virdžinija).

Laipsniai

SS-Anverteris: 1933 m. lapkričio 1 d. (laipsnis suteiktas jam įstojus į SS jojimo mokyklą)
SS-Manas: 1934 m. liepos mėn.

(paliko SS baigęs mokyklą; paaukštintas į karininkus 1940 m.)

SS-Unteršturmfiureris: 1940 m. gegužės 1 d.
SS-Oberšturmfiureris: 1941 m. lapkričio 9 d.
SS-Hauptšturmfiureris: 1942 m. lapkričio 9 d.
SS-Šturmbanfiureris: 1943 m. birželio 28 d.

^[17]

Šaltiniai

↑ von Braun Wernher (Verneris fon Braunas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 436 psl.
↑ Zaloga, Steven (2003). V-2 Ballistic Missile 1942–52. Reading: Osprey Publishing. p. 3. ISBN 9781841765419.
↑ „Biography of Wernher Von Braun“. MSFC History Office. NASA Marshall Space Flight Center. Suarchyvuotas originalas 2013-09-22. Nuoroda tikrinta 2012-03-23. (angl.)
↑ „Recollections of Childhood: Early Experiences in Rocketry as Told by Werner Von Braun 1963“. MSFC History Office. NASA Marshall Space Flight Center. Suarchyvuotas originalas 2012-06-01. Nuoroda tikrinta 2012-03-23. (angl.)
↑ Įvairūs šaltiniai, kaip kad The Nazi Rocketeers^{[neveikianti nuoroda]} (ISBN 0811733874 5–8 psl.) pažymi, kad fon Braunas prisijungė prie VfR kaip Willy Ley, vieno iš įkūrėjų, asistentas. Kai Lėjus dėl žydų tautybės buvo priverstas palikti Vokietiją, fon Braunas perėmė draugijos vadovavimą ir jos veiklą pertvarkė karinės plėtros link.
↑ „The V-2 (A4) Ballistic Missile Technology“. Centennial Of Flight. NASA. Suarchyvuotas originalas 2012-02-08. Nuoroda tikrinta 2012-03-23. (angl.)
↑ „V2ROCKET.COM - Antwerp - City of Sudden Death“. v2rocket.com. Nuoroda tikrinta 2012-03-23. (angl.)
↑ Peenemünde, Walter Dornberger, Moewig, Berlin 1984. ISBN 3-8118-4341-9.
↑ Warsitz, 2009, p. 51.
↑ Warsitz, 2009, p. 41.
↑ Warsitz, 2009, p. 55.
↑ „Outstanding German Scientists Being Brought to U.S.“. War Department press release. V2Rocket.com. 1945 m. spalio 1 d. Suarchyvuota iš originalo 2010-03-08. Nuoroda tikrinta 2012-03-29.{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) (angl.)
↑ „Reach for the Stars“. TIME Magazine. 1958-02-17. Suarchyvuotas originalas 2007-12-21. Nuoroda tikrinta 2012-03-29. (angl.)
↑ "Red Moon Rising: Sputnik and the Hidden Rivalries That Ignited the Space Age", Matthew Brzezinski. Macmillan, 2008. ISBN 080508858X, 9780805088588. 84, 85, 87, 91, 92 psl.
↑ "Space Man's Look at Antarctica". Popular Science, Vol. 190, No. 5, May 1967, 114–116 psl.
↑ „Next, Mars and Beyond“. Time (magazine). 1969-07-25. Suarchyvuotas originalas 2013-01-08. Nuoroda tikrinta 2012-03-30.
↑ ^17,0 ^17,1 [1]

Literatūra

Bergaust, Erik (1976). Wernher von Braun: The authoritative and definitive biographical profile of the father of modern space flight. National Space Institute. ISBN 0-917680-01-4
Eisfeld, Rainer (2000). Mondsüchtig. Hamburgas: Rohwolt. ISBN 3-499-60943-6
Ruland, Bernd (1969): Wernher von Braun: Mein Leben für die Raumfahrt. Burda Verlag Offenburg.
Neufeld, Michael J (1994). The Rocket and the Reich: Peenemünde and the Coming of the Ballistic Missile Era. Niujorkas: Free Press. ISBN 0-02-922895-6
Neufeld, Michael J (2007). Von Braun: Dreamer of Space, Engineer of War. Niujorkas: Alfred A. Knopf. ISBN 978-0-307-26292-9
Stuhlinger, Ernst (1996). Wernher von Braun: Crusader for Space. Malabaras, Florida: Krieger Publishing Company. ISBN 0-89464-980-9
Ward, Bob (2005). Dr. Space: The Life of Wernher von Braun. Anapolis, Merilandas: Naval Institute Press. ISBN 1-59114-926-6
Willhite, Irene E. (2007). The Voice of Dr. Wernher von Braun: An Anthology. Collector's Guide Publishing, Inc. ISBN 1-894959-64-7

Nuorodos

Vernerio fon Brauno biografija (lietuvių k.)

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Wernher von Braun

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[1] von Braun Wernher (Verneris fon Braunas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 436 psl.

[2] Zaloga, Steven (2003). V-2 Ballistic Missile 1942–52. Reading: Osprey Publishing. p. 3. ISBN 9781841765419.

[NASAMSFC-3] „Biography of Wernher Von Braun“. MSFC History Office. NASA Marshall Space Flight Center. Suarchyvuotas originalas 2013-09-22. Nuoroda tikrinta 2012-03-23. (angl.)

[recoll-4] „Recollections of Childhood: Early Experiences in Rocketry as Told by Werner Von Braun 1963“. MSFC History Office. NASA Marshall Space Flight Center. Suarchyvuotas originalas 2012-06-01. Nuoroda tikrinta 2012-03-23. (angl.)

[5] Įvairūs šaltiniai, kaip kad The Nazi Rocketeers^{[neveikianti nuoroda]} (ISBN 0811733874 5–8 psl.) pažymi, kad fon Braunas prisijungė prie VfR kaip Willy Ley, vieno iš įkūrėjų, asistentas. Kai Lėjus dėl žydų tautybės buvo priverstas palikti Vokietiją, fon Braunas perėmė draugijos vadovavimą ir jos veiklą pertvarkė karinės plėtros link.

[6] „The V-2 (A4) Ballistic Missile Technology“. Centennial Of Flight. NASA. Suarchyvuotas originalas 2012-02-08. Nuoroda tikrinta 2012-03-23. (angl.)

[7] „V2ROCKET.COM - Antwerp - City of Sudden Death“. v2rocket.com. Nuoroda tikrinta 2012-03-23. (angl.)

[8] Peenemünde, Walter Dornberger, Moewig, Berlin 1984. ISBN 3-8118-4341-9.

[9] Warsitz, 2009, p. 51.

[10] Warsitz, 2009, p. 41.

[11] Warsitz, 2009, p. 55.

[paper-12] „Outstanding German Scientists Being Brought to U.S.“. War Department press release. V2Rocket.com. 1945 m. spalio 1 d. Suarchyvuota iš originalo 2010-03-08. Nuoroda tikrinta 2012-03-29.{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) (angl.)

[time58-13] „Reach for the Stars“. TIME Magazine. 1958-02-17. Suarchyvuotas originalas 2007-12-21. Nuoroda tikrinta 2012-03-29. (angl.)

[RM-14] "Red Moon Rising: Sputnik and the Hidden Rivalries That Ignited the Space Age", Matthew Brzezinski. Macmillan, 2008. ISBN 080508858X, 9780805088588. 84, 85, 87, 91, 92 psl.

[15] "Space Man's Look at Antarctica". Popular Science, Vol. 190, No. 5, May 1967, 114–116 psl.

[16] „Next, Mars and Beyond“. Time (magazine). 1969-07-25. Suarchyvuotas originalas 2013-01-08. Nuoroda tikrinta 2012-03-30.

[astronautix.com-17] 17,0 ^17,1 [1]

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]