Zamostė

Zamòstė ^[1]^[2] (arba Zamòscis;^[3] lenk. Zamość) – miestas-apskritis pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, 240 km į pietryčius nuo Varšuvos, 90 km nuo Liublino, 60 km nuo Ukrainos sienos. Už 20 km plyti Roztocze nacionalinis parkas. Zamostės renesanso stiliaus senamiestis nuo 1992 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. „Idealų miestą“ kūrė italų architektas Bernardo Morando iš Padujos. Miestas išlaikęs originalų planą ir jį saugojančius gynybinius įtvirtinimus. Statiniams būdingos susipynusios Italijos ir Centrinės Europos architektūrinės tradicijos.

Zamostė lenk. Zamość

Rotušė

Zamostė 50°43′01″š. pl. 23°15′11″r. ilg. / 50.717°š. pl. 23.253°r. ilg. / 50.717; 23.253 (Zamostė)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Liublino vaivadija

Gyventojų (2022)	59 274
Plotas	30,34 km²
Tankumas (2022)	1 954 žm./km²

Pašto kodas	nuo 22-400 iki 22-410
Tinklalapis	www.zamosc.pl

UNESCO	(angl.) (pranc.): 564

Istorija

Senamiestis

Tvirtovės bastionas

Miestą prekybiniame kelyje, jungiančiame Vakarų ir Šiaurės Europą su Juodąja jūra, 1580 m. įkūrė ATR etmonas Janas Zamoiskis. XVI–XVII a. miestas klestėjo, o Zamostės tvirtovė buvo viena įspūdingiausių to meto ATR: miestą juosė galingų bastionų, kurtinų ir gynybinių griovių sistema, išnaudojanti Labunkos ir Topornicos upių ir pelkėtų slėnių teikiamus gamtinius pranašumus. Tvirtovė statyta tikintis galimų totorių antpuolių.

1648 m. Zamostę buvo apgulę Bogdano Chmelnickio kazokai, vėliau, per Šiaurės karą, Švedijos, Saksonijos kariuomenės, abiem atvejais miestas išsilaikė. 1772–1809 priklausė Galicijai, po 1809 m, pateko į Varšuvos kunigaikštystės sudėtį, Rusijos imperiją. XIX a. miestas buvo Liublino gubernijos Zamostės apskrities centras.^[4] 1916 m. nutiestas geležinkelis.