Zigmantas Sierakauskas

Zigmantas Sierakauskas

Sierakauskai

Herbas „Sierakowscy“

Gimė	1826 m. gegužės 30 d. Lisuvas, Lucko apskritis, Voluinės gubernija
Mirė	1863 m. birželio 15 d. (37 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Vilniaus Rasų kapinių koplyčioje^[1]
Tėvas	Ignatijus Sierakauskas
Motina	Fortunata Moravskytė
Sutuoktinis (-ė)	Apolonija Dalevskytė – Sierakauskienė

Vikiteka	Zigmantas Sierakauskas

Zigmantas Sierakauskas (lenk. Zygmunt Sierakowski, bltr. Зігмунт Ігнатавіч Серакоўскі, 1826 m. gegužės 30 d. carinės Rusijos Volynės gubernijoje (dabar Ukrainos Volynės sritis) – 1863 m. birželio 15 d., Vilniuje) – vienas 1863 m. sukilimo vadų.

Biografija

Zigmanto Sierakausko senelis buvo Kosciuškos sukilimo dalyvis, tėvas Ignotas Sierakauskas žuvo 1831 m. sukilime, kai Zigmantui buvo vos penkeri metai.

Baigęs Žytomyro gimnaziją, Zigmantas 1845 m. įstojo į Sankt Peterburgo universitetą, kur studijavo matematiką, o vėliau istoriją, geografiją, statistiką, teisę^[2].

Universitete suartėjo su radikalių pažiūrų studentais, prisijungė prie Aleksandro ir Pranciškaus Dalevskių organizacijos Lietuvos jaunimo sąjunga.

1848 m. po bandymo susisiekti su Galicijoje buriančiu nacionalinę gvardiją lenkų emigrantu generolu Juzefu Bemu Zigmantas Sierakauskas pašalintas iš universiteto, išsiųstas tarnauti į Orenburgą carinėje armijoje eiliniu.

1856 m. Zigmanto Sierakausko tarnyba baigėsi, jam suteiktas karininko laipsnis, jis grįžo į Sankt Peterburgą, kur 1857 m. įstojo į Generalinio štabo akademiją (rus. Николаевская академия Генерального штаба), kurią po poros metų baigė ir gavo štabo kapitono laipsnį.

Gerų manierų, kalbantis prancūziškai, buvo priimtas aukščiausiose elito draugijose, caro rūmuose. Kadangi rusų inteligentija tuomet buvo liberali, tai jis nesivaržydamas propagavo luomų ir baudžiavos panaikinimą, humanistines idėjas. Antrąkart išsiųstas tarnybos reikalais užsienin, lankėsi pas A. Herceną, Dž. Garibaldį, pas Napoleoną III prašė paramos sukilimui, bet gavo miglotus pažadus.

1863 m. sukilimas

Pagrindinis straipsnis – 1863 m. sukilimas.

Prasidėjus 1863 m. sukilimui, vietos vadovų pakviestas kovą grįžo į Lietuvą ir ėmėsi karo vado pareigų. Lankė stovyklas, organizavo jaunimą, kėlė viltį ir entuziazmą.

Pirmosios kovos prieš caro kariuomenę įvyko balandžio 6 d. ties Raguva.

Balandžio 21 d. įvyko pirmas didesnis Genėtinių mūšis, kurį laimėjo Zigmanto Sierakausko vadovaujami sukilėliai. Tačiau vėliau, balandžio 25–26 d., 3 tūkst. caro kariuomenės pajėgų buvo apsuptas ir sužeistas prie Medeikių.

Gegužės 7–9 d. vyko Biržų kautynės, kuriose suimti sukilėlių vadai, atimta amunicija, sukilėliai Lietuvoje buvo priversti pereiti prie partizaninio karo taktikos.

Birželio 27 d. generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo įsakymu pakartas Lukiškių aikštėje, o jo šeima suimta ir ištremta į Samarą. Palaikai paslėpti ant Gedimino kalno, buvusios tvirtovės teritorijos pakraštyje. 2017 m. palaidojimas buvo rastas^[3]. 2019 m. lapkričio 22 d. palaikai iškilmingai palaidoti Vilniaus Rasų kapinių koplyčios kolumbariume.

Dabartis

2017 m. liepos 26 d. pranešta, kad Gedimino kalne turbūt rasti Zigmanto Sierakausko palaikai^[4]. Prie vieno iš vyrų, kuris palaidotas atskirai nuo kitų, ant dešinės rankos rastas auksinis žiedas su įrašu vidinėje pusėje: „Zygmund Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“^[5]

Šeima

Zigmanto Sierakausko žmona buvo Apolonija Dalevska, Tito, Pranciškaus ir Konstantino sesuo, Dominyko ir Dominykos Narkevičiūtės Dalevskių duktė. Zigmantas ir Apolonija susituokė 1862 m. rugpjūčio 11 d. Kėdainiuose, Šv. Jurgio bažnyčioje.^[6]