Jonvabaliai
| Lampyridae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastasis jonvabalis (Lampyris noctiluca), patelė | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Jonvabaliai (Lampyridae) – vabalų (Coleoptera) šeima. Lietuvoje gyvenančių jonvabalių patelės yra be sparnų ir antsparnių, lervų pavidalo, o patinai su sparnais. Pilvelio galiniuose segmentuose yra naktį šviečiantis fosforinis organas, kurį sudaro fotogeninės ląstelės. Šitos ląstelės yra apraizgytos nervais ir tracheolėmis. Tracheolėmis į fotogenines ląsteles patenka deguonis; jose vyksta aktyvi oksidacija. Šių reakcijų metu fermento liuceferazės pagalba liuciferinas virsta mažiau stabiliu junginiu, kuris, pereinant į normalią stabilią formą, išskiria fotonus. Be to, šiame šviečiančiame organe yra ląstelių su šlapimo rūgšties kristalais. Šios ląstelės atspindi šviesą.
Patinų kūnas rudai pilkas, priešnugarėlė ir kūno apačia rudai gelsva. Antsparniai taškuoti ir smulkiai raukšlėti, su 2-3 neryškiomis briaunelėmis. Patinų akys stambesnės ir labiau suartėjusios negu patelių.
Jonvabalių lervos plokščios, jų viršutinė pusė tamsi. Priešnugarėlė ilga, išilgai nugaros eina siaura gelsva linija.
Gyvena lapuočių miškų pakraščiuose, tarp krūmų ir žolių, drėgnesnėse vietose. Jie minta sraigėmis ir šliužais[1]. Patinai gerai skraido, juos privilioja patelės skleidžiama šviesa.
Pasaulyje gyvena apie 2000 rūšių, ypač jų daug tropikuose. Lietuvoje gyvena dvi rūšys:
- Paprastasis jonvabalis (Lampyris noctiluca);
- Trumpasparnis jonvabalis (Phosphaenus hemipterus).
