ἀετός

Taip pat žr.: αετός

 Senovės graikų kalba

Tarimas

• Transliteracija:
  • aetos

Daiktavardis

ἀετός (vyr. g.)

1. erelis ^(lt) (Paukščiai)

Etimologija

Iš indoeuropiečių prokalbės *h₂éwis. Plg. sanskrito वि (ví), lotynų k. avis ir senovės armėnų k. հաւ (haw).

---