justus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

justus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. justas, mot. g. justa
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	justas	justi	justa	justos	justa	-
kilm.	justo	justų	justos	justų	-	-
naud.	justam	justiems	justai	justoms	-	-
gal.	justą	justus	justą	justas	-	-
įnag.	justu	justais	justa	justomis	-	-
viet.	justame	justuose	justoje	justose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	justasis	justieji	justoji	justosios	-	-
kilm.	justojo	justųjų	justosios	justųjų	-	-
naud.	justajam	justiesiems	justajai	justosioms	-	-
gal.	justąjį	justuosius	justąją	justąsias	-	-
įnag.	justuoju	justaisiais	justąja	justosiomis	-	-
viet.	justajame	justuosiuose	justojoje	justosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. justas, mot. g. justa.

justus

1. tas, kurį judo

Etimologija

<= justi, junda, judo

---

Dalyvis

justus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. justas, mot. g. justa
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	justas	justi	justa	justos	justa	-
kilm.	justo	justų	justos	justų	-	-
naud.	justam	justiems	justai	justoms	-	-
gal.	justą	justus	justą	justas	-	-
įnag.	justu	justais	justa	justomis	-	-
viet.	justame	justuose	justoje	justose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	justasis	justieji	justoji	justosios	-	-
kilm.	justojo	justųjų	justosios	justųjų	-	-
naud.	justajam	justiesiems	justajai	justosioms	-	-
gal.	justąjį	justuosius	justąją	justąsias	-	-
įnag.	justuoju	justaisiais	justąja	justosiomis	-	-
viet.	justajame	justuosiuose	justojoje	justosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. justas, mot. g. justa.

justus

1. tas, kurį juto

Etimologija

<= justi, junta, juto

---